Teisinės konsultacijos

Antstolis, būdamas profesionalus teisininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 21 str., gali teikti teisines konsultacijas, suteikti pirminę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipęsis į antstolį, turi galimybę gauti profesionalią teisinę pagalbą. Mūsų kontoroje teisinės konsultacijos teikiamos:

  • +370 315 52846
  • a.kvaraciejiene@antstoliai.lt,
  • atvykus į kontorą adresų Pulko g. 40-1, LT-62133, Alytus,
  • pateikus užklausą formą, kurią rasite žemiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
  • Kokie pagrindiniai teisės aktai reglamentuoja antstolio veiklą?

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija.

 

  •  Nuo kurio momento antstolis pradeda veikti?

Nuo vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momento. Vykdomąjį dokumentą turi teisę pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Kitus vykdomuosius doku­mentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar parei­gūnas.

 

  •  Kas yra LDS?

LDS – tai laisvai disponuojamų piniginių lėšų suma, esanti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose). Antstolis, nustatęs, kad į skolininko sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

 

  •  Kaip galėsiu naudotis piniginėmis lėšomis, kai antstolis sąskaitoje nustatys LDS?

LDS galėsite naudotis įprasta tvarka, kurią nustato bankas/kredito įstaiga.

 

  •  Ar antstolis, areštavęs banko sąskaitas, nurašys visas lėšas, esančias sąskaitoje?

Antstolis nurašys tokią sumą lėšų, kuri numatyta vykdomajame dokumente. Norint to išvengti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš atitinkamas sumas išmokančios institucijos. Turėdamas šį dokumentą, antstolis nenukreips išieškojimo į išmokas, iš kurių išieškoti draudžia įstatymas, o išieškojimas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bus vykdomas dalimis.

 

  •  Kiek antstolis gali išieškoti iš mano atlyginimo ar kitų lėšų?

Iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį antstolis gali išskaičiuoti 70 % nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

 

Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuojama proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams – ne daugiau kaip 50 %. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

 

Pažymėtina, jog iš bedarbio pašalpos ir kitų laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų gali būti išieškomas išlaikymas (alimentai) bei žala, padaryta suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.

 

  •  Ką daryti, jeigu buvo iš sąskaitos nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas?

Antstolis, patikrinęs skolininko sąskaitą, negali žinoti joje esančių lėšų kilmės, todėl jei iš Jūsų sąskaitos buvo nurašytos lėšos, iš kurių išskaitos skolininkas turi pateikti banko sąskaitos išrašą/kitus įrodymus, kurie pagrįstų nurašytų lėšų kilmę.

 

  •  Jei iš karto sumokėti skolos negaliu ar galima ją išdėstyti dalimis kas mėnesį?

Taip, galima. Reikėtų pateikti antstoliui prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Dėl papildomų dokumentų pateikimo antstolis informuos atskirai.

 

  •  Kaip ir už ką skaičiuojamos vykdymo išlaidos?

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Joje yra nustatyti  vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas. Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iškart po to, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui. Galutinė mokėtinų išlaidų suma priklauso nuo atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo.

Konsultacijos. Išieškojimas iš sutuoktinių bendro turto

Vykdymo proceso dalyviams naudinga žinoti, kad:

– pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

– pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko (ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, jog skolininko (ės) prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui (ei) priklausančią dalį, esančią jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte. Jei skolininko (ės) dalis, esanti jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte nenustatyta, pagal CPK 667 straipsnį, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kreipusis į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į teismo nustatytą skolininko (ės) turto dalį, esančią bendrame skolininko.

Taigi, antstoliui vykdant skolos išieškojimą iš skolininko (ės) ir neradus skolininkui (ei) priklausančio asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko (ės) ir jo (jos) sutuoktiniui (ei) bendrąjį turtą, nustatant skolininkui (ei) priklausančią dalį tame turte ir iš jo išieškant.

Konsultacijos. Išieškojimas juridinio asmens restruktūrizavimo atveju
Įmonės restruktūrizavimas – visuma LR įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. (LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str. 3 d.)

 

LR ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

 

Vykdymo veiksmų atlikimas, kai yra priimtas pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

 

2014 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-969-619/2014:

 

Ginčo esmė:

 

Skolininkas A.  skundu dėl antstolės B. P. veiksmų vykdomojoje byloje  prašė panaikinti patvarkymus dėl: vykdymo išlaidų išieškojimo, informacijos pateikimo apie turimą turtą, lėšų arešto, dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo, dėl draudimo atlikti veiksmus vykdomojoje byloje, taip pat prašė padengti patirtas išlaidas už teisinę pagalbą.

 

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas skolininko pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo antstoliui nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento ir tai nelaikytina kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį, sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti CPK 626 ir 627 straipsnių pagrindais.

 

Apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

 

Priimdamas sprendimą teismas nurodė:

 

LR CPK 628 str. 3 d. įtvirtinta, kad sustabdžius vykdomąją bylą LR CPK 626 ir 627 str. numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Sustabdžius išieškojimo vykdymą, yra sustabdomi turto realizavimo ir lėšų paskirstymo ir išmokėjimo veiksmai, kurie gali sukelti skolininkui neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nes, atlikus minėtus veiksmus, skolininkas patiria nebe disponavimo teisės apribojimus, bet netenka pačios nuosavybės teisės į turtą. Tuo tarpu turto paieškos ir arešto veiksmai pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

 

Teismas taipogi pažymėjo, kad restruktūrizavimo bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai – nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo (LR ĮRĮ 7 str. 2 d.) ir nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (LR ĮRĮ 7 str. 4 d.).

 

Nagrinėjamo ginčo atveju, teismas, atsižvelgdamas į visas civilinės bylos aplinkybes, nustatė, jog vien nutarties priėmimas dėl įmonės restruktūrizavimo nereiškia, kad įmonei bus iškelta restruktūrizavimo byla, todėl antstolės atlikti vykdymo veiksmai pripažinti teisėtais.

 

Vykdymo veiksmai priverstinai realizuojant įkeistą turtą, kai yra priimta nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

 

Priverstinis turto realizavimas po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo yra stabdomas visais atvejais (LR ĮRĮ 7 str. 2 d).

 

Tokiu atveju įmonė restruktūrizavimo plane nurodo, kokį turtą ketina parduoti ir, gavusi kreditorių patvirtinimą, jį parduoda įprastai (be varžytynių ar aukciono).

 

Tačiau verta paminėti 2013 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1954/2013. (realizavimas iki nutarties priėmimo).

 

Nagrinėjamu atveju, antstolė B. P. ir turto pirkėjas kreipėsi į teismą su prašymais patikslinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir netaikyti išieškojimo sustabdymo turtui, kuris 2013 m. gegužės 13 d. parduodas iš varžytynių.

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė prašymus.

 

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai, įvykus varžytynėms ir paskelbus laimėtoją, dėl skolininko kreipimosi į teismą su pareiškimu iškelti jam restruktūrizavimo bylą bei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, sustabdymo pirkėjas, sumokėjęs visą sumą už nupirktą iš varžytynių skolininko turtą jau po šio teismo apribojimo taikymo, negali įregistruoti nuosavybės teisių į šį turtą.

 

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjant pareiškėjų prašymus, nustatė, kad vadovautis vien iš varžytynių parduoto turto nuosavybės teisės perėjimo momentu yra pernelyg formalu (varžytynės įvyko 05-13, nutartis priimtas 05-24; nenustatyta, kad varžytynės būtų pripažintos neteisėtomis ir negaliojančiomis).

 

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neleisti pirkėjui, sumokėjusiam visą iš varžytynių nupirkto turto kainą, įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą turtą.

 

Apeliacinės instancijos teismas nutarė:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

 

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – netaikyti draudimo realizuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą .

Konsultacijos. Išieškojimas juridinio asmens bankroto atveju

Bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą.

 

Dėl priverstinių vykdymo veiksmų (LR CPK 624 str.) taikymo galioja tos pačios jau aptartos nuostatos, t.y., po pareiškimo priėmimo LR CPK 628 str. 3 d. pagrindu, antstolis gali surasti bei areštuoti skolininko turtą.

 

Vykdymo veiksmų atlikimas, kai yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (įkeisto turto pardavimas):

 

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y., bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams.

 

ĮBĮ 33 str. 4 d. Jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir, pardavus turtą iš varžytynių, gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.

 

2015 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1969-653/2015:

 

Ginčo esmė:

 

pareiškėja T. T. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriame prašė 2015 m. balandžio 16 d. įvykusias varžytines, kurių metu buvo parduotas BUAB „Degida“ priklausantis turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Degita“ iškėlimo ir areštavo įmonės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Antstolis apie tai informuotas 2015 m. kovo 3 d. Antstolis, 2015 m. kovo 17 d. paskelbdamas antrąsias bankrutuojančios UAB „Degida“ turto varžytines ir žinodamas (turėdamas žinoti) apie bankroto bylą, kad ji bus nagrinėjama 2015 m. kovo 24 d., elgėsi neteisėtai.

 

Pirmos instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

 

Teismas nurodė, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 30 d. įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-41-1 nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas. Teismas nurodo, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis antstolio teisę realizuoti turtą sieja su dviem sąlygomis, t. y. 1) turi būti pranešta apie įkeisto turto pardavimo, 2) pranešta turi būti iki daikto savininko bankroto bylos iškėlimo. Aiškinant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį ir ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį daroma išvada, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas ir išieškojimas nėra sustabdomas, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

 

Apeliacinio teismo nuomone, tokia nuostata siekiama įmonės bankroto proceso efektyvumo ir ekonomiškumo, t. y., antstoliui, kaip valstybės funkcijas vykdančiam asmeniui, patikima toliau tęsti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, preziumuojant, jog vykdant proceso įstatymuose detaliai reglamentuotą procedūrą kreditorių teisės nebus pažeistos. Antstoliui, pardavus turtą ir iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, pervedus į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, iš šių pinigų kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, taigi, kreditorių teisės toliau bus įgyvendinamos pagal ĮBĮ procedūras.

 

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tik esant abiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Pažymėtina tai, kad privalomas įstatymo pagrindu vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju yra siejamas su bankroto bylos įmonei iškėlimu, o ne su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimu teismui.

 

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis, remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, pagrįstai tęsė turto realizavimo veiksmus ir imperatyvių teisės normų nepažeidė, kadangi tiek pirmąsias, tiek antrąsias turto varžytines paskelbė iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

 

2016 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016.

 

Ginčo esmė:

 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo vykdymo procese, kai apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

 

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y., bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams. Pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavęs turtą, iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šios nuostatos reiškia, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas.

 

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y., apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

 

CPK 719 straipsnyje nustatyti turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių teisiniai padariniai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, jog jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę kainą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad turto perdavimas išieškotojui už pradinę kainą dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, yra neatskiriama pirmųjų varžytynių dalis ir šie antstolio veiksmai neprieštarauja IBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pažymėtina, kad, pagal CPK 745 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK LII skyriuje nurodytomis išimtimis, kiek to nereglamentuoja CK. Ginčo situacijos CK nagrinėjamu aspektu nereglamentuoja, o CPK LII skyriaus normos išimčių nenustato, todėl šiuo atveju taikytinos bendrosios vykdymo taisyklės.

 

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016).

 

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad antstolis, vadovaudamasis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostata, baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, taip pat turi teisę siūlyti išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę kainą.

 

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad turto pardavimo CPK nustatyta tvarka proceso nutraukimas, esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, neatitiktų įstatymo nuostatų, ekonomiškumo bei koncentruotumo principų (išieškojimo procesas galėtų pabrangti, kiltų poreikis administruoti įkeistą turtą, nustatyti jo kainą, skelbti naujas varžytynes ir pan.).

 

Verta paminėti ir tai, kad kasacinis teismas atmetė:

 

Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Kitų kreditorių padėtis nėra lygiavertė su kreditoriais, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kadangi tokia padėtis susidaro dėl įstatyme nustatytų pagrindų, ji nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Toks pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, jei daliai kreditorių geresnės sąlygos patenkinti savo reikalavimus sudaromos ne įstatyme nustatytu pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2014).

Konsultacijos. Išieškojimas fizinio asmens bankroto atveju

2016 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016.

 

Šioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio.

 

FABĮ nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo.

 

FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, yra išaiškinęs, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y., vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-189-690/2015).

 

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-189-690/2015).

 

LR CPK 733-743 str. normų analizė leidžia daryti išvadą, kad, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, tiek darbdavio atliekamas lėšų išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio, tiek jų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra vykdymo veiksmai, sudarantys vieną procesą, jų vykdymo draudimą apima FABĮ 5 straipsnio 6 dalis.

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenustatyta tokios vykdymo priemonės kaip lėšų išskaitymas ir jų deponavimas pas skolininko darbdavį, todėl toks jų deponavimas pas darbdavį, nepervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra galimas.

 

Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį, sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o skolininko darbo užmokesčio dalies deponavimas pas darbdavį nepriskirtinas prie tokių priemonių, kas taip pat patvirtina pirmiau aptartą FABĮ 5 straipsnio 6 dalies aiškinimą.

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 6 dalies, CPK 628 straipsnio 3 dalies ir 633 straipsnio normas, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolės skundžiamas patvarkymas dėl išskaitytų lėšų už vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį pervedimo į jos depozitinę sąskaitą yra neteisėtas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Taigi, aptariant minėtą kasacinio teismo nutartį tampa aišku, jog priverstiniai vykdymo veiksmai atliekami skolininko atžvilgiu yra stabdomi nuo nutarties apie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo.

 

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išaiškina, kad, esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, nurodytam FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje, turi būti stabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą.

 

2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015 Dėl FABĮ 5 straipsnio 6 dalies pažeidimo. Turto pardavimo akto neteisėtumas.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė, 2013 m. birželio 12 d. gavusi teismo pranešimą, kuriame buvo informuota apie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą, privalėjo nedelsdama sustabdyti kasatorių turto realizavimo procesą, tačiau to nepadarė: 2013 m. birželio 28 d. UAB „Litectus“ pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą likusią už varžytynėse įsigytą daiktą mokėtiną pinigų sumą, o antstolė 2013 m. liepos 3 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurio pagrindu atsakovas UAB „Litectus“ 2013 m. liepos 24 d. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Ši norma turi būti aiškinama kartu su FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju nuo 2013 m. birželio 12 d. iki teismo nutarties iškelti kasatoriams bankroto bylą įsiteisėjimo dienos priverstinio vykdymo veiksmai turėjo būti sustabdyti iki fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, nuspręs, ar leisti antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

 

2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016. Teismo leidimas baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras po nutarties iškelti FA bankroto bylą.

 

Nors pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą fizinio asmens turtą parduoda bankroto administratorius (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis), tačiau šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į teismą, kad pastarasis leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas. Tam reikia nustatyti: 1) ar pradėti vykdymo veiksmai; 2) ar varžytynių dalyvio mokestis (antstolio depozitinę sąskaitą) sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

 

Pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. Minimame įstatyme nenurodyti kriterijai, kurie yra reikšmingi ir nustatytini sprendžiant dėl antstolio pareikšto prašymo, tačiau teismas privalo išklausyti kreditorių ir fizinio asmens nuomones. Ši nuostata byloje įgyvendinta, kreditoriai ir fizinis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl antstolio prašymo.

 

Kasacinis teismas konstatavo, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata teismo leidimu baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolas ir įpareigojant antstolį gautas lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą, reiškia, kad antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą, gautas už parduotą turtą lėšas privalo pervesti į administratoriaus vardu kredito įstaigoje atidarytą depozitinę sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis administratorius disponuoja. Kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai leido antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras – surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui, tačiau, netinkamai aiškindamas ir taikydamas FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, be pagrindo leido antstoliui, neturinčiam tokios kompetencijos fizinio asmens bankroto byloje, gautą sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka, nes pagal minimą įstatymo nuostatą gauta už parduotą varžytynėse turtą suma turi būti pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-684/2016

Konsultacijos. Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

Apibrėžimas ir paskirtis

  • Laikinosios apsaugos priemonės (toliau – LAP)– tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą
  • Tikslas – realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

  • Reikalavimo pagrįstumas;
  • Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas  gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. (LR CPK 144 str. 1 d.)

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):         

  • atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
  • įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
  • kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
  • atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
  • atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
  • draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
  • draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
  • išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
  • turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
  • išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
  • laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
  • įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
  • kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.)

  • Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP, turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
  • Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
  • Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.)

  • Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
  • Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis – LR CPK 147 str. 6 d.).

Kiti LAP taikymo aspektai:

  • Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka.
  • Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų (Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-09 nutartis c.b. Nr. 2-16722-871/2014). 
  • Antstolis gali  įpareigoti lėšas (VMI permoką, NMA išmokas ir kt.) saugoti asmenį, pas kurį minėtos lėšos yra areštuotos (LAT 2013-11-18 Nutartis c.b. 3K-3-684/2013).
  • Antstolis gali pakeisti turto saugotoją (LR CPK 683 str. 1 d. yra numatyta išimtis, jog prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.).

LAP taikymas, areštuojant bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą

  • Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (LR CPK 145 str. 5 d.);
  • Pritaikius apribojimus skolininko turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis, vykdant nutartį dėl LAP taikymo, LR CPK 667 str. nuostatos netaikytinos, t.y. nėra kreipiamasi dėl atidalinimo (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012).
  • LR CPK 667 str. (skolininko turto dalies nustatymas) yra taikomas tik tais atvejais, kai yra vykdomas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas yra išspręstas iš esmės.
  • Tais atvejais, kai LAP taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos, esančios kredito įstaigos sąskaitoje, turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatinėjama (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012);
  • Asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama leidžiant atlikti  tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (LR CPK 145 str. 6 d.).

 Piniginių lėšų samprata vykdant LAP

  • Pinigai – savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių (LAT 2013-01-18 nutartis c.b.Nr. 3K-3-129/2013);
  • Kilnojamojo turto sąvoka yra platesnė nei kilnojamojo daikto sąvoka ir apima ne tik kilnojamuosius daiktus, bet ir civilinių teisių objektus, kurie pagal savo prigimtį nėra nekilnojamieji daiktai (Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-01-25 nutartis c.b. Nr. 2-4121-541/2016);
  • Piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje ar pas kitus trečiuosius asmenis, patenka į kilnojamojo turto sąvoką, todėl gali būti areštuotos vykdant nutartį dėl LAP taikymo.

 Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai

  • Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 626 str. 1,2 d. įtvirtinti pagrindai;
  • Antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra LR CPK 627 str. įtvirtinti pagrindai;
  • Teismas gali pritaikyti LAP – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

Antstolio veiksmai sustabdžius vykdomąją bylą

  • Priimamas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo;
  • Sustabdomas lėšų pervedimas iš areštuotų skolininko sąskaitų, esančių kredito įstaigose, t.y. sustabdžius vykdomąją bylą, skolininko sąskaitoms apribojimai gali būti taikomi, tačiau turi būti sustabdomas lėšų išmokėjimas;
  • Imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (išimtis fizinio asmens (toliau – FA) bankroto atvejis).

Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas (juridinio asmens (toliau – JA) bankroto atveju)

  • Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos LAP panaikinamos (ĮBĮ 9 str. 3 d.);
  • Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vykdomoji byla yra sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui (LR CPK 626 str. 1 d. 3 p.);
  • Išimtis: antstoliui realizuojant hipoteka įkeistą turtą, kai įkeisto turto pardavimas pradėtas iki bankroto bylos iškėlimo, antstolis turi galimybę baigti vykdyti turto pardavimą, o pardavęs turtą iš varžytynių, gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.

Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas (FA bankroto atveju)

  • Gavus teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo, sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (FABĮ 5 str. 6 d.);
  • Vykdymo veiksmai turi būti sustabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (LAT 2015-04-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189-690/2015).
  • Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei nustačius LR FABĮ 5 str. 6 d. numatytą privalomą sustabdymo pagrindą, turi būti sustabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą bei išskaitytų lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą. (LAT 2016-02-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-116-611/2016);
Konsultacijos. Išlaikymo (alimentų) išieškojimas

Teisės aktai numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Gana dažnai pasitaiko, jog vienas iš tėvų neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Pirmas žingsnis, ką reikėtų padaryti – kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomasis raštas išduodamas teismui pateikus prašymą. Gavus vykdomąjį raštą, jį reikia pateikti vykdyti antstoliui.

Kokius dokumentus pateikti antstoliui?

Išieškotojas, kreipdamasis į antstolį, privalo pateikti šiuos dokumentus:

1) Teismo išduotą vykdomąjį dokumentą;
2) Prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas;
3) Detalią informaciją apie susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (nurodant tikslią įsiskolinimo sumą ar gautas įmokas);
4) Asmens dokumento kopiją

Kokias išlaidas patiria išieškotojas, kreipdamasis į antstolį?

Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną nėra išlaikymo įsiskolinimo, antstoliui sumoka 12 eurų būtinųjų vykdymo išlaidų. Jeigu pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytos būtinos vykdymo išlaidos. Išieškotina suma šiuo atveju laikoma išlaikymo įsiskolinimo suma vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną.

Kas yra indeksavimas ir kas jį turi taikyti?

LR Civilinio kodekso 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą.

Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką periodinės išmokos indeksuojamos tada, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) yra 101 ir daugiau, todėl privaloma indeksuoti išmokas, kurios turėjo būti mokamos nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. pradžios. 2014-2016 m. mokėtinos periodinės išmokos jau neindeksuojamos, kadangi VKI nebesiekia nustatyto dydžio. Vartotojų kainų indeksas skelbiamas sausio mėnesį ir taikomas nuo einamųjų metų vasario mėnesio visus metus. Visi vartotojų kainų indeksai skelbiami Oficialiosios statistikos portale. Perskaičiuojant 2008-2014 metais nesumokėtas periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100. Kai išmokos turi būti indeksuojamos kelerius metus, indeksavimo laikotarpiu galiojantis koeficientas turi būti taikomas ankstesniais metais perskaičiuotoms (indeksavimu padidintoms) periodinėms išmokoms.

Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Kur kreiptis, jei išieškoti išlaikymo nepavyksta?

Vaikų išlaikymo fondas – valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos. Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio.

Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo.

Vaikų išlaikymo fondo administracijai pateikiami šie dokumentai:

1) antstolio išduota pažyma,
2) nustatytos formos pasirašytas prašymas,
3) pareiškėjo paso arba asmens tapatybės kortelės kopija,
4) vaiko gimimo liudijimo kopija,
5) pajamas skolininkui išmokančio asmens pažyma apie atliktas/neatliktas išskaitas (jeigu vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms iš darbo pajamų daryti.

Užklausos forma