Išieškotojams

Vykdomasis raštas – tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu.
Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas:
Teismo sprendimui įsiteisėjus – vykdomąjį dokumentą išduoda pirmosios instancijos teismas:
1.1.     Pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą.
1.2.     Be išieškotojo prašymo vykdomasis dokumentas išduodamas:
1.2.1.  kai konfiskuojamas turtas;
1.2.2.  kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą;
1.2.3.  kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala;
1.2.4.  kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę.
Skubaus vykdymo atvejais – teismo sprendimo pagrindu vykdomąjį dokumentą išduoda: apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo priėmimo.
Išieškotojui vykdomasis dokumentas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Praktikoje kartais pasitaiko atvejų, kai vykdomasis dokumentas dėl įvairių priežasčių negali būti išsiųstas paštu, todėl visuomet vertėtų papildomai pasidomėti dėl vykdomojo dokumento išdavimo proceso arba nuvykti į teismą ir atsiimti vykdomąjį dokumentą asmeniškai.
Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis dokumentas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą, jeigu:
teismo sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose;
teismo sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai;
teismo sprendimas priimtas keliems atsakovams;
nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų.
Jeigu vykdomasis dokumentas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo dokumento dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo dokumento dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip ir pats vykdomasis dokumentas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“.

Kiti vykdomieji dokumentai – tai nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Šiuose vykdomuosiuose dokumentuose būna nurodyta, kokio įstatymo pagrindu jie privalo būti priverstinai įvykdyti.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 144 str. nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikinosios apsaugos priemonės yra apibrėžiamos kaip civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-225/2009).
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio. Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nurodomas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo arba paduodamas kartu su ieškiniu arba gali būti paduodamas atskirai, jau iškėlus bylą teisme bei jos teisminio nagrinėjimo metu.
Prašymas dėl  laikinųjų apsaugos priemonių turi būti išsprendžiamas per 3 dienas nuo jo gavimo teisme dienos. Prašymas dėl  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į posėdį.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismui tenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl  laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Taigi, norint, jog  laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų realų sprendimo įvykdymą, būtina nedelsti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per 14 dienų pateikti antstoliui vykdyti.
Jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones teismas nėra nurodęs, kurį turtą areštuoti pirmiau, antstolis savarankiškai pasirenka areštuojamą turtą, laikydamasis įstatymo nustatytos eilės. Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Todėl nesutinkant su laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimu į vieną turtą ir pageidaujant, kad būtų areštuojamas kitas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat reikėtų kreiptis į teismą, o ne į antstolį (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. B., Z. B., A. B.v. antstolio padėjėjas A. N., byla Nr. 3K-3-332/2008.).

Norint pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolių kontorai, turi būti pateikti šie dokumentai:
1.Vykdomasis dokumentas (originalas). Informaciją apie elektroninius vykdomuosius dokumentus galima rasti čia);
2.Pasirašytas prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (prašymo šabloną galite atsisiųsti, paspaudę čia);
3.Vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitas (gali būti ir kopija), išsamesnė informacija.

Vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą, vykdomąjį įrašą, teismo įsakymą ar nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.) gali pateikti išieškotojas arba išieškotojo atstovas (būtini atstovavimą pagrindžiantys dokumentai).
Jeigu turite vykdomąjį dokumentą, galite atvykti tiesiai į antstolių kontorą, kur bus suteikta išsami informacija apie pateikimo vykdyti tvarką, galėsite užpildyti prašymą bei gauti administracinių išlaidų apmokėjimo rekvizitus arba jas apmokėti. Taip pat galite nurodytus dokumentus su aukščiau nurodytais priedais mūsų kontorai atsiųsti registruotu laišku.

Pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą, išieškotojas privalo sumokėti bylos administravimo išlaidas, kitaip vadinamas būtinosiomis vykdymo išlaidomis. Bylos administravimo išlaidų dydis priklauso nuo:

• vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos arba jeigu dalis šios sumos buvo anksčiau išieškota ar apmokėta – nuo likusios išieškoti sumos;
• vykdomojo dokumento kategorijos.

Dažniausiai pasitaikančių vykdomųjų dokumentų, t.y., bylų dėl piniginės skolos išieškojimo, administravimo išlaidos yra:

Šios išlaidos gali būti indeksuojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.1. p. nustatyta tvarka. Kitų išlaidų dydžius galite rasti Sprendimų vykdymo instrukcijoje arba paspaudę čia.

Priėmus vykdomąjį dokumentą, antstolis įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti vykdymo veiksmus bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant skolininko teisių ir kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
Vykdymo procese išieškotojo procesinės teisės:

1) dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;
2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;
3) gauti pažymas apie vykdymo eigą;
4) sudaryti taikos sutartis;
5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;
6) apskųsti antstolio veiksmus;
7) reikšti prašymus, nušalinimus;
8) atsisakyti išieškojimo;
9) kitos Civilinio proceso kodekse numatytos teisės.

Išieškotojo procesinės pareigos:

1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;
2) domėtis vykdymo eiga;
3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;
4) nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;
5) vykdyti kitas Civilinio proceso kodekse numatytas pareigas.